- stipena
- stìpena sf. (1) BŽ542, NdŽ, stipenà (3b) Š 1. DŽ, NdŽ, Srd, Šil dvėsena, maita: Varnos puola an tos stìpenos Grk. Arklys pastipęs bus stipenà J. Šunys drasko stìpeną ant lauko Skr. Man čia stìpena smirda Alk. Ką tu čia jį atgydysi, kad jau stìpena Krok. Išgaišo visos kiaulės, paskui ir avys; o čigonai atvažiuodavo tiktai atsiimti stìpeną KŽ. 2. menk. stipimas, galas: Kad ir stìpena jam neateina! Žž. Ar tave stìpena pristojo, ko vaipais?! Skr. 3. scom. DŽ, NdŽ, Skp, Gs, Vv, Šn, Srd menk. kas liesas, džiūsna, nudvėsėlis: Na tu, stipena, eik tuojau paskui mus! Ašb. Tas jo vaikinas toks stìpena, o, rodos, i pavalgo gerai, i viską Jrb. Stìpena velnių, ko nori? KzR. Tas stìpena nieko valgyt neprisirenka Brt. Ir valgai gerai, ir vis toks pats stìpena Trgn. Stìpena žąsiukas Vlkv. ║ LKAI147(Dgl, VšR, Br, Alk, Prn, Brt), Trgn prastas arklys: Su tokiais stìpenom arkliais toli nenuvažiuosi Dkš. Tokią stìpeną nusipirko ir nori, kad dirbtų! Vlkv. Atvažiavo tokia stìpena Vžns. 4. scom. K.Būg, KŽ kas sušalęs, sustipęs: Kur eini kaip stìpena, apsivilk! Ds. 5. tokia dvokianti žolė: Dauboj yra negerų žolių, stìpenom vadinamų Skr. 6. bot. poniabudė (Phallus impudicus): Stipena reumatui ir sukatom pamačlyva Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.